{"id":49,"date":"2010-09-15T02:06:32","date_gmt":"2010-09-14T23:06:32","guid":{"rendered":"http:\/\/www.irenavitkauskiene.lt\/?page_id=49"},"modified":"2020-08-03T10:47:20","modified_gmt":"2020-08-03T07:47:20","slug":"archyvas","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.irenavitkauskiene.lt\/?page_id=49","title":{"rendered":"Archyvas"},"content":{"rendered":"<p><strong>Straipsniai:<\/strong><\/p>\n<blockquote class=\"wp-embedded-content\" data-secret=\"jq2o4ztplK\"><p><a href=\"https:\/\/alkas.lt\/2017\/01\/18\/apie-mitine-erdve-ir-savasties-saknis\/\">Apie mitin\u0119 erdv\u0119 ir savasties \u0161aknis<\/a><\/p><\/blockquote>\n<p><iframe loading=\"lazy\" class=\"wp-embedded-content\" sandbox=\"allow-scripts\" security=\"restricted\" style=\"position: absolute; clip: rect(1px, 1px, 1px, 1px);\" title=\"&#8220;Apie mitin\u0119 erdv\u0119 ir savasties \u0161aknis&#8221; &#8212; Alkas.lt\" src=\"https:\/\/alkas.lt\/2017\/01\/18\/apie-mitine-erdve-ir-savasties-saknis\/embed\/#?secret=QKiJFoasNt#?secret=jq2o4ztplK\" data-secret=\"jq2o4ztplK\" width=\"600\" height=\"338\" frameborder=\"0\" marginwidth=\"0\" marginheight=\"0\" scrolling=\"no\"><\/iframe><\/p>\n<blockquote class=\"wp-embedded-content\" data-secret=\"16WOo6uekt\"><p><a href=\"https:\/\/alkas.lt\/2016\/10\/04\/i-vitkauskiene-estijoje-ne-taip\/\">I. Vitkauskien\u0117. Estijoje \u2013 ne taip&#8230;<\/a><\/p><\/blockquote>\n<p><iframe loading=\"lazy\" class=\"wp-embedded-content\" sandbox=\"allow-scripts\" security=\"restricted\" style=\"position: absolute; clip: rect(1px, 1px, 1px, 1px);\" title=\"&#8220;I. Vitkauskien\u0117. Estijoje \u2013 ne taip&#8230;&#8221; &#8212; Alkas.lt\" src=\"https:\/\/alkas.lt\/2016\/10\/04\/i-vitkauskiene-estijoje-ne-taip\/embed\/#?secret=97qv0otcNa#?secret=16WOo6uekt\" data-secret=\"16WOo6uekt\" width=\"600\" height=\"338\" frameborder=\"0\" marginwidth=\"0\" marginheight=\"0\" scrolling=\"no\"><\/iframe><br \/>\nhttp:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2016-09-21-lemtinga-diena-budeliui-ir-jo-aukoms\/149039<br \/>\nhttp:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2015-05-06-svaria-gaida-sugiedotas-himnas-lietuvai\/130576<br \/>\nhttp:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2015-09-16-pabegimas-is-tremties\/135149<br \/>\nhttp:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2014-03-06-replika-irena-vitkauskiene-kokia-zinia-lietuvai-ir-pasauliui-nesa-filmas-vilko-vaikai\/114828<br \/>\nhttp:\/\/literaturairmenas.lt\/pokalbiai\/2517-menininke-gaiva-paprastoji-jauciuosi-atejusi-is-prieskario<br \/>\nhttp:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2013-11-20-kriausiu-metas-olandijoje-kurybos-derlius-i-lietuva\/110359<\/p>\n<p><strong> <\/strong><\/p>\n<p><em>Atsiminimai \u017demaitijos nacionalinio parko rengiamai knygai apie kra\u0161totyrinink\u0105 Konstantin\u0105 Bru\u017e\u0105<\/em><\/p>\n<p><strong>Toki\u0173 \u017emoni\u0173 daugiau nebesutinku&#8230;<\/strong><\/p>\n<p>Su Konstantinu Bru\u017eu i\u0161 prad\u017ei\u0173 susipa\u017einome   netiesiogiai, dar  tuomet, kai M.Gorba\u010diovui paskelbus \u201cperestroik\u0105\u201d, a\u0161, jos lozungais pasinaudodama, prad\u0117jau pliekti  Plung\u0117s rajoniniame laikra\u0161tyje, kuris tuomet vadinosi \u201cKibirk\u0161tis\u201d, \u012fvairias socialines negeroves.  Pamenu, apie vien\u0105 dor\u0105, bet skurdo kampan u\u017espeist\u0105 daugiavaik\u0119 \u0161eim\u0105 ra\u0161iau net kelis straipsnius, kol vald\u017eia neapsikentusi jai paskyr\u0117 nauj\u0105 erdv\u0173 b\u016bst\u0105. <\/p>\n<p>Politinei atmosferai \u0161veln\u0117jant, \u0117miausi ir pavojingesni\u0173 tem\u0173 \u2013 apie m\u016bs\u0173 tautos skaud\u017ei\u0105 praeit\u012f,  mankurtizmo aprai\u0161kas. Pavyzd\u017ei\u0173  i\u0161 gyvenimo mano straipsniams buvo apstu: kol\u016bkiuose ardomi senkapiai, j\u0173  pavertimas sm\u0117lio gavybos karjerais ar dirbama \u017eeme, koplytstulpi\u0173 niekinimas ir kt. Taigi jau tuomet, dar neprasid\u0117jus S\u0105j\u016bd\u017eiui, Konstantinas pasteb\u0117jo  tuos  ra\u0161inius ir atsi\u0173sdavo man   \u012f redakcij\u0105 trump\u0173 palaikan\u010di\u0173 ir paskatinan\u010di\u0173 lai\u0161ku\u010di\u0173. Taip ir su\u017einojau, kad \u017demai\u010di\u0173 Kalvarijoje gyvena labai inteligenti\u0161kas \u017emogus, kuris godoja apie m\u016bs\u0173  taut\u0105 ir T\u0117vyn\u0119 tokias pat godas, kaip  a\u0161 ir  mano t\u0117vai, buv\u0119 Sibiro tremtiniai.  Labai brang\u016bs man buvo tie Konstantino padr\u0105sinantys  lai\u0161kai, pasijusdavau ne viena, man to labai reik\u0117jo, juk kiekvieno dr\u0105sesnio straipsnelio pasirodymas tuometiniame kompartijos \u201corgane\u201d  kainuodavo sveikatos, nes tekdavo d\u0117l to konfliktuoti su redakcijos vadovybe. D\u0117kui Dievui, netrukus prasid\u0117jo S\u0105j\u016bdis ir gele\u017ein\u0117s  cenz\u016bros repl\u0117s  atsigniau\u017e\u0117, jau taip baisiai nebesmaug\u0117 k\u016brybing\u0173 \u017eurnalist\u0173. <\/p>\n<p>\u012esitraukiau \u012f S\u0105j\u016bd\u017eio veikl\u0105, vykstant rinkimams &#8211; 1989 m. \u012f TSRS ir 1990 m. \u012f Lietuvos Auk\u0161\u010diausi\u0105sias tarybas &#8211;  vadovavau S\u0105j\u016bd\u017eio kandidat\u0173   M.Laurinkaus, Z.Vai\u0161vilos, B.Gajausko  rinkim\u0173  kampanijoms: organizavau j\u0173  susitikimus su Plung\u0117s rajono ir miesto gyventojais, ra\u0161ydavau apie tai laikra\u0161tyje. Tais audringais Atgimimo metais \u0161ven\u010di\u0173 proga visada  sulaukdavau Konstantino Bru\u017eo atviru\u010di\u0173 su \u0161iltais  \u017eod\u017eiais \u2013 negausiais, bet labai prasmingais. Beje, tos atvirut\u0117s niekada neb\u016bdavo standartin\u0117s, \u201ci\u0161 parduotuv\u0117s\u201d. Tai buvo paties Konstantino k\u016bryba: juodu tu\u0161u ir plunksna  jis rai\u0161kiom linijom b\u016bdavo pavaizdav\u0119s  kok\u012f nors gra\u017e\u0173 \u017demai\u010di\u0173 Kalvarijos miestelio fragment\u0105.  <\/p>\n<p>Dabar galvoju, jog vis d\u0117lto daugiausiai Konstantino palankumo ir d\u0117kingumo sulaukiau u\u017e tai, kad 1991 m. drauge su Plung\u0117s rajono Kult\u016bros skyriaus entuziastais \u0117miausi kurti alternatyvi\u0105 spaud\u0105 \u2013 \u012fsteig\u0117me, o tiksliau &#8211;  atk\u016br\u0117me po Pirmojo pasaulinio karo Plateli\u0173 apylink\u0117se leist\u0105 savaitra\u0161t\u012f \u201cSaulut\u0117\u201d, buvau  jo redaktore. Naujajame leidinyje ra\u0161\u0117me apie visk\u0105 \u2013 sovietin\u0117s okupacijos  padarytas skriaudas, kult\u016bros paveldo i\u0161saugojimo ir puosel\u0117jimo, \u0161vietimo reformos b\u016btinyb\u0119, istorin\u0117s atminties gaivinimo, pokario partizaninio pasiprie\u0161inimo \u012fam\u017einimo reikalus. Neveng\u0117me ir politikos, kar\u0161t\u0173 diskusij\u0173, a\u0161trios publicistikos. M\u016bs\u0173 tuometin\u0117 \u201cSaulut\u0117\u201d buvo labai patrioti\u0161ka, spalvinga, kartais gal kiek kategori\u0161ka, u\u017etat   niekada &#8211; nuobodi ar id\u0117ji\u0161kai sterili. Tais metais ir susilaukiau i\u0161 Konstantino Bru\u017eo ne tik atviru\u010di\u0173, bet ir kvietimo apsilankyti jo \u017daliojoje trobel\u0117je. <\/p>\n<p>Gerai pamenu t\u0105 gra\u017ei\u0105 pavasario dien\u0105, kai  pirm\u0105kart \u012f\u017eengiau \u012f jo nam\u0173 kiem\u0105, kuriame kaip tik ir sukin\u0117josi pats \u0161eimininkas. Prisista\u010diau besanti Vitkauskien\u0117, jis nu\u017evelg\u0117 mane ir  linksmai sukikeno: \u201cAr tik tokia?\u201d Pagal mano straipsnius spr\u0119sdamas, buvo \u012fsivaizdav\u0119s, jog esu, pasak paties Konstantino,  \u201cir i\u0161 k\u016bno tvirta moteri\u0161k\u0117\u201d. Klausin\u0117jo man\u0119s, i\u0161 kur esu kilusi, kaip atsiradau \u017demaitijoje. Mane darsyk pralinksmino grie\u017etai subar\u0119s d\u0117l netinkamo kir\u010diavimo. Mat \u017eod\u012f \u0160arnel\u0117 sukir\u010diavau auk\u0161taiti\u0161kai nut\u0119sdama vidurin\u012fj\u012f bals\u012f e. \u201cKokia \u010dia dabar \u0160arneeel\u0117, kaip kokia \u017earneeeel\u0117\u201d, &#8211; pasipiktino Konstantinas, &#8211; \u0160arrrrnel\u0117, \u0161tai kaip turi skamb\u0117ti, kaip griausmas.\u201d<\/p>\n<p>Kai su \u0161eima va\u017eiuodavom \u012f \u017demai\u010di\u0173 Kalvarijos atlaidus ar \u0161iaip kokia proga, stengdavaus bent trumpam aplankyti  Konstantin\u0105 ir b\u016btinai kartu pasiimdavau savo tris jau paauglyst\u0117n besistiebian\u010dius vaikus. Nor\u0117jau, kad jie  prisimint\u0173 \u0161\u012f neeilin\u012f \u017emog\u0173, pasakodavau, k\u0105 jis gero yra nuveik\u0119s. Vyriausiajam s\u016bnui, istorijos smaguriui, pamenu, did\u017eiul\u012f \u012fsp\u016bd\u012f paliko jo \u017daliasis namelis. Berniukas steb\u0117josi, kad did\u017eiausi kambariai &#8211; muziejus, o ma\u017eiausi \u2013 Konstantino gyvenamieji. Vaikas tuomet gal pirm\u0105kart susim\u0105st\u0117, kad kilni id\u0117ja ir dvasin\u0117s vertyb\u0117s \u017emogui  gali b\u016bti daug svarbiau u\u017e jo paties buitin\u012f komfort\u0105. Kart\u0105 per Did\u017eiuosius atlaidus  kartu su Kaln\u0173 giedotojais atknupst\u0117jom iki Konstantino nam\u0173. Pama\u010diau j\u012f stovint\u012f nuo\u0161aliau ant kalvel\u0117s ir nu\u0161vitusiu veidu stebint\u012f maldinink\u0173 eisen\u0105. Sustojom \u0161alia jo ir mes, persimet\u0117m keliais \u017eod\u017eiais ir paskui tyl\u0117jom. D\u017eiaug\u0117m\u0117s. Tuomet supratau, kad su Konstantinu \u2013 labai subtiliu,  turtingos sielos \u017emogumi \u2013 gera ne tik kalb\u0117tis, bet ir kartu tyl\u0117ti i\u0161gyvenant  \u201cauk\u0161t\u0105j\u0105 akimirk\u0105\u201d (pagal V.Ma\u010dern\u012f). Ne taip daug toki\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenime sutikau\u2026 <\/p>\n<p>Konstantinui esu d\u0117kinga, kad jis mane atved\u0117 \u012f nuostab\u0173 Vytauto Ma\u010dernio poezijos pasaul\u012f, supa\u017eindino su pa\u010diu poetu taip, tarsi \u0161is tebeb\u016bt\u0173 gyvas. Jis man ir vaikams  atskleid\u0117 ma\u017eosios \u0160veicarijos \u2013 \u0160arnel\u0117s \u2013 gro\u017e\u012f. <\/p>\n<p>Konstantinas, pamenu, kart\u0105 kreip\u0117si pagalbos \u2013 pra\u0161\u0117 paskelbti \u201cSaulut\u0117je\u201d jo id\u0117j\u0105  d\u0117l vieni\u0161\u0173 seneli\u0173 globos nam\u0173, kuriuos \u012fsteigti  si\u016bl\u0117 savo t\u0117vi\u0161k\u0117s sodyboje \u0160arnel\u0117je. Ta\u010diau neatsirado finansini\u0173 r\u0117m\u0117j\u0173 ir  sumanymas  liko ne\u012fgyvendintas. \u0160iandien stebiuosi,  koks \u012f\u017evalgus buvo Konstantinas, jau tada  pramat\u0117, kad sen\u0173 \u017emoni\u0173 vienatv\u0117s problema taps vis opesn\u0117. Ypa\u010d tai akivaizdu dabar, jaunimui emigruojant i\u0161 Lietuvos. <\/p>\n<p>1994 m. Konstantinas primygtinai ir net ultimatyviai \u0117m\u0117 reikalauti mano fotonuotraukos ( jau  buvo pra\u0161\u0119s ir anks\u010diau). I\u0161 prad\u017ei\u0173 galvojau, kad juokauja, klausin\u0117jau, kur j\u0105 d\u0117si\u0105s, juk nesu  kokia profesor\u0117, nei meninink\u0117 ar kitokia \u012f\u017eymyb\u0117. Jis atsak\u0117, kad patalpinsi\u0105s mano atvaizd\u0105 tarp savo m\u016bz\u0173. I\u0161ties maniau, kad juokauja, n\u0117 negalvojau fotografuotis, kol vien\u0105kart Konstantinas nepaskambino ir gana grie\u017etai neapibar\u0117. Tuomet klusniai nu\u0117jau \u012f fotoatelje ir nusifotografavau.  Taip Konstantino d\u0117ka  \u012fsiam\u017einau su ilga, kaip \u0161eimoje juokdavom\u0117s, \u201cs\u0105j\u016bdine\u201d kasa \u2013 mat per tuos kelerius labai aktyvios visuomenin\u0117s veiklos metus neberasdavau laiko nueit pas kirp\u0117j\u0105 trumpai pasikirpti, tad ir u\u017eaugo ta kasa \u017eemiau juosmens\u2026<\/p>\n<p>Kai prisimenu Konstantin\u0105, prie\u0161 akis  i\u0161kyla jo  pably\u0161k\u0119s veidas, \u0161iek tiek ironi\u0161ka \u0161ypsena, m\u0105slus \u017evilgsnis. Gird\u017eiu jo \u0161velni\u0105 kalb\u0117sen\u0105 \u2013 kiekvienas \u017eodis apgalvotas, mintys ai\u0161kios, skland\u017eios, ilguose apm\u0105stymuose i\u0161grynintos. Tai buvo tikras inteligentas, Asmenyb\u0117. Toki\u0173 esu sutikusi tik tarp prie\u0161kariu u\u017eaugusi\u0173 ir susiformavusi\u0173 \u017emoni\u0173. J\u0173 valia, darb\u0161tumas, ai\u0161kios vertyb\u0117s ir tikslai labai gra\u017eiai der\u0117jo su tikru, nesuvaidintu idealizmu. Dabar toki\u0173 asmenybi\u0173, deja, beveik nebesutinku. Kaip tik to \u0161viesaus idealizmo ir pasigendu \u0161iandienos \u201c\u017evaig\u017ed\u0117se\u201d, jos visos man atrodo tik  pilki \u017eem\u0117s grumsteliai. O Konstantinas buvo dvasios aristokratas, \u017evaig\u017ed\u0117 tikr\u0105ja \u0161io \u017eod\u017eio prasme \u2013 pats \u0161viet\u0117 ir kitus u\u017edegdavo, nes mok\u0117jo pasteb\u0117ti, \u012fvertinti, padr\u0105sinti  kiekvien\u0105 \u0161alia esant\u012fj\u012f ir palaikyti jo pastangas d\u0117l kilnaus tikslo. <\/p>\n<p>O kai d\u0117l m\u016bz\u0173, tai esu \u012fsitikinusi, kad pati tikroji \u012fkv\u0117p\u0117ja, pati i\u0161tikimiausioji ir labiausiai pasiaukojusi \u0161iam kilniam vyrui M\u016bza buvo jo  gyvenimo moteris Julijona. Jei ne jos supratimas, palaikymas ir geb\u0117jimas kantriai ne\u0161ti kasdien\u0117s buities na\u0161t\u0105, gal mes ir neb\u016btume tur\u0117j\u0119 Konstantino tokio, kok\u012f j\u012f pa\u017einojome, ir  tikrai neb\u016btume d\u017eiaug\u0119si tokia begale jo ger\u0173 darb\u0173, kuri\u0173 vert\u0117 laikui b\u0117gant tik auga. Jie abu \u2013 \u017demai\u010di\u0173 Kalvarijos ir visos  \u017demai\u010di\u0173 \u017eem\u0117s  \u0161viesuliai. <\/p>\n<p><strong>I\u0161 vaikyst\u0117s prisiminim\u0173<\/strong><\/p>\n<p>&#8230;Kartais u\u017era\u0161au ka\u017ek\u0105 labai \u012fsiminusio i\u0161 savo vaikyst\u0117s. Tie u\u017era\u0161ai sentimental\u016bs, ta\u010diau tik taip pavyksta atspind\u0117ti anuometinius \u012fvykius anuometinio vaiko akimis&#8230;<\/p>\n<p><strong>Pirmasis susid\u016brimas su mirtimi<\/strong><\/p>\n<p>Mane, visai dar ma\u017e\u0105, vesdavosi \u012f ba\u017eny\u010di\u0105. Ten matydavau, kaip kunigas duoda  balt\u0105 lyg i\u0161 popieriaus i\u0161kirpt\u0105 skrituliuk\u0105 \u017emon\u0117ms \u012f burnas tardamas: \u201cKristaus k\u016bnas\u201d. Per pamoksl\u0105 kunigas pasakoja, o ir paveikslai ant ba\u017eny\u010dios sien\u0173 vaizduoja, kaip Krist\u0173 \u017eiauriai nukankino ir nu\u017eud\u0117\u2026<\/p>\n<p>Per Kal\u0117das visi prie stalo gavom po balt\u0105 didel\u0119 \u201cplotkel\u0119\u201d.  Ka\u017ekas v\u0117l pamin\u0117jo, turb\u016bt t\u0117t\u0117, kad tai &#8211;  \u201cKristaus k\u016bnas\u201d. Taip a\u0161 supratau, tiesa, labai miglotai, kad tai mirusio \u017emogaus k\u016bnas, kuris pavirsta, va, tokiu baltu  paplot\u0117liu. Pavasariop po t\u0173 Kal\u0117d\u0173 (man  k\u0105 tik  su\u0117j\u0119  4 \u2013eri metai) t\u0117vai namuose aptarineja baisi\u0105 \u017eini\u0105 \u2013 Sereik\u0105 suva\u017ein\u0117jo traukinys.<\/p>\n<p>Tre\u010di\u0105 dien\u0105 po to \u012fvykio t\u0117vai i\u0161\u0117jo \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 laidoti Sereikos, o mane su mo\u010diute  (vadindavom  j\u0105  \u201cbabyte\u201d) paliko namie.  Sodo kampe stoviu po liepa ir \u017ei\u016briu, kaip i\u0161 ba\u017eny\u010dios i\u0161vinguriuoja  eisena, ka\u017ekas i\u0161k\u0117l\u0119s ne\u0161a  didel\u0119  balt\u0105 \u201cplotk\u0105\u201d (<em>tai buvo ba\u017enytin\u0117  v\u0117liava- aut<\/em>.). A\u0161 suprantu, kad tai  ne\u0161a  \u201cSereikos k\u016bn\u0105\u201d\u2026<\/p>\n<p>T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 vasar\u0105 mir\u0161ta seneliukas  kaimynas Stank\u016bnas.  Mama  nusiveda mane  \u012f \u201cpagrab\u0105\u201d. Pasisodina \u0161alia sav\u0119s u\u017e stalo prie kit\u0173 moter\u0173,  ir visos pradeda labai graud\u017eiai giedoti.  \u017di\u016briu \u012f t\u0105 seneliuk\u0105, gulint\u012f karste, ir man jo labai gaila, suprantu, kad jam atsitiko ka\u017ekas labai  labai bloga, o ir giesm\u0117s skamba apie  ka\u017ek\u0105 baisaus \u2013 kaip  prasivers \u017eem\u0117, grius kalnai  ir  sugriaud\u0117s dang\u016bs, ir dar tokios li\u016bdnos\u2026  Verkiu nesustodama, tiesiog  raudoju, labiau nei Stank\u016bno  dukterys. Mamai d\u0117l to ka\u017ekod\u0117l nepatogu ir ji mane ramina.<\/p>\n<p>Kit\u0105 dien\u0105 atlydime seneliuk\u0105 Stank\u016bn\u0105  \u012f ba\u017eny\u010di\u0105. V\u0117l gieda, bet a\u0161 jau nebeverkiu, nes seneliuk\u0105 dar   namuose u\u017edeng\u0117 dang\u010diu ir man atrodo, kad jam toje d\u0117\u017euteje yra gera.  Per vis\u0105 kaim\u0105 \u017eingsniuojame \u012f kapines. Ten i\u0161rausta baisi, gili duob\u0117 ir mano dideliam pasibais\u0117jimui \u012f t\u0105 duob\u0119 ne tik nuleid\u017eia d\u0117\u017e\u0119 su seneliuku Stank\u016bnu, bet ir ima kastuvais pilti ant jos \u017eemes. Tos \u017eem\u0117s kraupiai trinksi \u012f  d\u0117\u017e\u0117s dangt\u012f\u2026 O vis\u0173 baisiausia, kad Stank\u016bno dukterys, u\u017euot neleidusios  to daryti ir gelb\u0117jusios  senel\u012f,  dar pa\u010dios padeda &#8211;  meta \u012f duob\u0119  \u017eemes saujom! Einant i\u0161 kapini\u0173  klausin\u0117ju mamos, kod\u0117l taip padar\u0117, ir sakau, kad niekad niekam neleisiu jos  u\u017ekasti. Mama nusijuokia ir klausia, o kur a\u0161 tada j\u0105 d\u0117siu, kai numirs\u2026<\/p>\n<p><strong>Pirmasis susid\u016brimas su savo egoizmu <\/strong><\/p>\n<p>Buvo mano vaikyst\u0117je giminait\u0117, su kuria  b\u016b\u010diau nor\u0117jusi susikeisti vietomis\u2026 Tai buvo Au\u0161ryt\u0117 \u2013 nuostabaus gro\u017eio ma\u017ea princes\u0117 auksin\u0117mis garban\u0117l\u0117mis. Ji su t\u0117veliais gyveno mieste, kur  viskas <span style=\"font-size: 13.3333px;\">taip<\/span><span style=\"font-size: 13.3333px;\"> gra\u017eu, kur galima kasdien nusipirkti did\u017eiausi\u0173  pasaulyje skan\u0117st\u0173 \u2013 led\u0173: pieni\u0161k\u0173, vaisini\u0173 arba plombyro&#8230; Au\u0161ryt\u0117 ir l\u0117li\u0173 tur\u0117jo, o a\u0161 \u017eaisdavau tik su akmen\u0117liais, pagaliukais, spalvoto stiklo \u0161uk\u0117mis.<\/span><\/p>\n<p>Kart\u0105  atvyko Au\u0161ryt\u0117 su mama Vanda pas mus \u012f kaim\u0105,  i\u0161puo\u0161ta, <span style=\"font-size: 13.3333px;\">kaip visada,<\/span><span style=\"font-size: 13.3333px;\"> amerikoni\u0161ka kvepian\u010dia suknyte su nuostabiais ro\u017ei\u0173 \u017eiedais. Ji buvo vienturt\u0117,  i\u0161 <\/span><span style=\"font-size: 13.3333px;\">\u0161eimos<\/span><span style=\"font-size: 13.3333px;\"> t\u0173 prakutusi\u0173 miestie\u010di\u0173, kuri\u0173 gyvenimas  labai skyr\u0117si nuo m\u016bs\u0173, kolchozo jung\u0105 tempian\u010di\u0173 kaimie\u010di\u0173 \u2026 Negana tos nuostabios suknyt\u0117s, Au\u0161ryt\u0117 dar buvo  prisisegusi ir nuostabi\u0105 sag\u0119, inkrustuot\u0105 spalvotais stikliukais &#8211; \u017eibant\u012f pov\u0105. Papra\u0161iau jos leisti man t\u0105 pov\u0105  \u201c truput\u012f patur\u0117ti\u201d. Ji dav\u0117.  Prisisegiau prie savo nublukusios  kart\u016bnin\u0117s suknel\u0117s (vyresni\u0173j\u0173 seser\u0173 i\u0161augtin\u0117s) ir \u017eado netekau, kokia pati sau tapau gra\u017ei. Vis laks\u010diau \u012fsekly\u010di\u0105 pasi\u017ei\u016br\u0117ti \u012f veidrod\u012f.<\/span><\/p>\n<p>At\u0117jo laikas Au\u0161rytei ir jos mamai i\u0161va\u017eiuoti, o man taip gaila su ta sage (mes vadindavome &#8220;bro\u0161ke&#8221;) skirtis! Ir  pasakiau, kad nebeatiduosiu (tai buvo gryniausias vaiki\u0161kas egoizmas, man tada buvo 4-5 metai). Au\u0161ryt\u0117 verkt, a\u0161 irgi verkt&#8230; M\u016bs\u0173 mamos nebe\u017eino, k\u0105 daryt\u2026 Kadangi \u017eiauriai \u012fsiraudojau (turb\u016bt taip raudojau, kaip ir d\u0117l t\u0173 ki\u0161ki\u0173, apie kuriuos \u2013 kitas pasakojimas), Vanda pastv\u0117r\u0117 Au\u0161ryt\u0119 u\u017e rankos  ir i\u0161sitemp\u0117 \u012f autobus\u0173 stotel\u0119. A\u0161 likau su ta neteis\u0117tai pasisavinta \u201cbro\u0161ke\u201d\u2026 Bet ji man laim\u0117s neatne\u0161\u0117, nes jau u\u017e keli\u0173 dien\u0173, per jav\u0173 k\u016blim\u0105 (tada dar kuldavo su kuliamosiomis ma\u0161inomis) kaimyno sodyboje  t\u0105 \u017eibant\u012f pov\u0105 s\u0117kmingai pame\u010diau. Ie\u0161kojau kelias dienas, vis\u0105 \u017eol\u0119 rankomis i\u0161\u0161ukavau, bet neradau. V\u0117liau jau niekad nieko taip labai ne\u012fsigeisdavau&#8230;<\/p>\n<p><strong>Pirmasis susid\u016brimas su neviltimi<\/strong><\/p>\n<p>Gr\u012f\u017eom i\u0161 Sibiro \u012f mano senelio (t\u0117\u010dio t\u0117vo) pastatyt\u0105 sodyb\u0105 &#8211; vienkiem\u012f (i\u0161tr\u0117m\u0117 \u0161eim\u0105 i\u0161 mamos t\u0117v\u0173 sodybos, kurios sugr\u012f\u017eusiems \u201cnusikalt\u0117liams\u201d negr\u0105\u017eino). Sodyba, ypa\u010d gyvenamasis namas, buvo nuniokota tarsi uraganui pra\u016b\u017eus. Mat joje ilg\u0105 laik\u0105 gyveno stribai ir kitokie \u012fvairaus plauko per\u0117j\u016bnai. Tik v\u0117liau \u012f t\u0117vi\u0161k\u0119 gr\u012f\u017eo  teta, t\u0117\u010dio sesuo, kuri, kaip partizan\u0173 pagalbinink\u0117, buvo pab\u0117gusi ir kelerius metus slapst\u0117si, kad i\u0161vengt\u0173 tremties ar lageri\u0173.<\/p>\n<p>Senelio statytas dr\u0117bto molio tvartas buvo paverstas kol\u016bkio nuosavybe, ten buvo avi\u0173 ferma. Mums paved\u0117 t\u0105 ferm\u0105 pri\u017ei\u016br\u0117ti. Buvau 5 met\u0173, o jau ganydavau tas kol\u016bkio avis! Tur\u0117jau pagalbinink\u0105 \u2013 m\u016bs\u0173 \u0161uniuk\u0105 Reks\u0105. Jau\u010diausi reik\u0161minga, nes avys man\u0119s klausydavo.<\/p>\n<p>At\u0117jo \u0161alta \u017eiema. Kol\u016bkis avims pa\u0161aro nebuvo paruo\u0161\u0119s, atve\u017edavo tik supelijusi\u0173 \u0161iaud\u0173 ir jais tur\u0117jome pasotinti varg\u0161us gyvul\u0117lius. Mama, r\u016bpestingai i\u0161aukl\u0117ta Nepriklausomos Lietuvos \u016bkininko dukra,  labai sielojosi, kad gyvul\u0117liai taip \u017eiauriai kankinami,  kasdien nuo bado ir \u0161al\u010dio  j\u0173 krisdavo  de\u0161imtimis. Kas vakar\u0105 sukraudavom ant m\u016bs\u0173 vaiki\u0161k\u0173 rogu\u010di\u0173 tuos sustingusius lavon\u0117lius ir tarsi  koks pirmyn atgal kursuojantis laidotuvi\u0173 katafalkas, tempdavom li\u016bdn\u0105j\u012f krovin\u012f  \u012f apaugusi\u0105 kr\u016bmais daub\u0105 &#8211; buvusi\u0105 pelk\u0119 Klumpabal\u0119, kur  giliame sniege ir palaidodavom  tuos savo varganos vaikyst\u0117s \u201cdraugus\u201d. B\u016bdavo, vos prisijaukini koki\u0105 buriuk\u0119, o ji kit\u0105 ryt\u0105 jau negyva\u2026 Arba tie ma\u017ei \u0117riukai garbanotais kailin\u0117liais &#8211; jie b\u016bdavo tokie meil\u016bs, tokie bej\u0117giai\u2026 Mama bandydavo juos gelb\u0117ti, vos gimusius ne\u0161davosi \u012f trob\u0105.  Visi tapom viena \u0161eima  &#8211; mama, vaikai, mo\u010diut\u0117, po Sibiro katorgos pasiligoj\u0119s t\u0117t\u0117 ant patalo, katin\u0117lis Manulis, \u0161unelis Reksas ir tie \u0117riukai\u2026 Bet vis tiek tas avy\u010di\u0173 b\u016brys tirpte tirpo\u2026<\/p>\n<p>Mama vis eidavo \u201cpas vald\u017ei\u0105\u201d  reikalauti pa\u0161aro, g\u0117dindavo, priekai\u0161taudavo,  kam kankina varg\u0161us gyvul\u0117lius badu ir \u0161al\u010diu. Bet vald\u017eia buvo labai \u012fnikusi \u012f balius ir linksmybes, tad mamos kritika  \u017eiauriai nepatikdavo. Kad  mama nebedrumst\u0173 jiems ramyb\u0117s ir gero gyvenim\u0117lio, i\u0161var\u0117 i\u0161 m\u016bs\u0173 tvarto ir i\u0161 m\u016bs\u0173 sodybos tas  aveles \u012f ka\u017ekok\u012f kit\u0105 tvart\u0105, kur jos visi\u0161kai \u201ci\u0161tirpo\u201d\u2026<\/p>\n<p><strong>Pirmasis susid\u016brimas su berniuku<\/strong><\/p>\n<p>\u0160i\u0173 laik\u0173 fone, kai vaikai auga dar\u017eeliuose ir \u012f j\u0173 galveles nuo pat sauskelni\u0173 diegiamos  \u012fvairiausios \u201clytinio bei seksualinio \u0161vietimo programos\u201d, \u0161i istorija atrodo ne\u012ftik\u0117tina. Bet taip man nutiko\u2026 Kai buvau JAU ketvirtoje klas\u0117je!<\/p>\n<p>Pirmiausia turiu pasakyti, kad augau vienkiemyje septyni\u0173 asmen\u0173 \u0161eimoje, i\u0161 kuri\u0173 tik vienas buvo vyri\u0161kos lyties \u2013 tai m\u016bs\u0173 t\u0117t\u0117. Da\u017eniausiai tik ba\u017eny\u010dioj matydavau kit\u0173 vaik\u0173. Suprantama, berniukai patraukdavo mano d\u0117mes\u012f, nes jie buvo ka\u017ekokie kitokie nei mergait\u0117s. Kai prad\u0117jau lankyti mokykl\u0105,  berniukai man tapo pa\u010diais \u012fdomiausiais \u017emon\u0117mis \u2013 nor\u0117davau  \u017eaisti su jais, jie buvo judresni u\u017e mergaites, linksmesni, prasimanydavo visoki\u0173 \u012fdomybi\u0173. O! Man jie labai patiko,  tie berniukai, jie buvo tikrai \u0161aun\u016bs! Bet niekada nesusim\u0105stydavau, kuo gi jie i\u0161 tikr\u0173j\u0173 skiriasi nuo mergai\u010di\u0173?..<\/p>\n<p>Tur\u0117jau t\u0105 ruden\u012f eiti \u012f ketvirt\u0105j\u0105 klas\u0119, bet labai susirgau. Vien\u0105 i\u0161 paskutini\u0173j\u0173 rugpj\u016b\u010dio dien\u0173 laukuose toli nuo nam\u0173 u\u017eklupo li\u016btis, per\u0161alau, po keli\u0173 dien\u0173  pajutau skausm\u0105 \u0161one, vis labiau ir labiau\u2026 Rugs\u0117jo 1 \u2013 osios i\u0161kilmes vos i\u0161tv\u0117riau ir gr\u012f\u017eusi atsiguliau \u012f lov\u0105, jau\u010diausi tikrai nekaip\u2026. Netrukus mane i\u0161ve\u017e\u0117 \u012f  \u0160eduvos miestelio ligonin\u0119. Toje pa\u010dioje palatoje, kur mane paguld\u0117, buvo ir moteris i\u0161 m\u016bs\u0173 kaimo (agronom\u0117) su dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173 k\u016bdikiu. Prad\u0117jome \u0161neku\u010diuotis. Ji papasakojo, jog u\u017e keli\u0173 dien\u0173 juos  i\u0161leis, nes ma\u017eylis pasveiko. Taip bekalb\u0117dama ji i\u0161vyst\u0117 vaikut\u012f ir a\u0161 pama\u010diau tarp jo koj\u0173 ka\u017ek\u0105 keista\u2026 \u201cNieko sau, &#8211; pagalvojau, &#8211; k\u0105 ji \u010dia \u0161neka, toji moteris, kaip juos gali i\u0161leisti, jeigu vaikutis \u2013 akivaizdu! &#8211;  teb\u0117ra pasiligoj\u0119s,  \u0161tai  net \u017earnyt\u0117s  i\u0161lindusios lauk\u2026 kaip baisu! Juk jis gali  dar ir numirti\u2026\u201d<\/p>\n<p>Kai juos u\u017e keli\u0173 dien\u0173  i\u0161 tikr\u0173j\u0173 i\u0161leido i\u0161 ligonin\u0117s, staiga supratau, kuo  berniukai  yra kitokie  nei mergyt\u0117s\u2026<\/p>\n<p><strong>Pirmasis susid\u016brimas su \u017eiaurumu <\/strong><\/p>\n<p>Buvau penktok\u0117, o gal ir \u0161e\u0161tok\u0117&#8230; M\u016bs\u0173 tarybiniame \u016bkyje (kol\u016bkiui visi\u0161kai nusigyvenus, jis buvo prijungtas prie kaimyninio tarybinio \u016bkio), kuriam vadovavo ar\u0161us komunistas, buvo did\u017eiulis sodas.<\/p>\n<p>Vien\u0105 rudens dien\u0105 pasiunt\u0117 mus visus, a\u0161tuonmet\u0117s mokyklos vaikus, vaikyti ki\u0161ki\u0173 ir stirn\u0173, es\u0105, jeigu liks tame sode \u017eiem\u0105 (sodas buvo aptvertas), tai nugrau\u0161 obelaites. Mes tapenome  susikib\u0119 u\u017e rank\u0173 nuo vieno pakra\u0161\u010dio link kito  \u0161\u016bkaudami, o tarp m\u016bs\u0173, toje pa\u010dioje gretoje, \u017eirgliojo  \u016bkio direktoriaus  draugeliai i\u0161 rajono kompartie\u010di\u0173 ponijos &#8211; med\u017eiotojai su \u0161autuvais. Mes  \u017ev\u0117relius pabaidydavom, o jie  \u0161aud\u0117. Bet baisiausia \u012fvyko jau pri\u0117jus prie pat tvoros: likusieji gyvi ki\u0161kiai ir stirnait\u0117s, r\u0117kdami  (pirm\u0105 ir turb\u016bt paskutin\u012f kart\u0105 gyvenime gird\u0117jau, kaip r\u0117kia  i\u0161 siaubo gyvul\u0117liai) lipo ant tvoros, o tie komunistiniai med\u017eiotojai j\u0173 jau nebe\u0161aud\u0117, bet m\u016bs\u0173 akyse \u0117m\u0117  tratinti j\u0173 galvas \u0161autuv\u0173 buo\u017e\u0117mis ir akmenimis. Neatsimenu, kaip bepar\u0117jau \u012f mokykl\u0105, bet  mokyklos koridoriuje  taip  garsiai \u012fsiraudojau, kad sul\u0117k\u0117 visa mokykla \u2013 vaikai, direktorius ir mokytojai, o a\u0161 i\u0161r\u0117kiau visk\u0105, k\u0105 galvoju. Direktorius staiga dingo, o jo \u017emona, mano nuostabioji lietuvi\u0173 kalbos ir literat\u016bros mokytoja,  vis\u0173 mokini\u0173 akivaizdoje  pripa\u017eino, jog padar\u0117 blogai, si\u0173sdami mus \u012f pagalb\u0105 \u016bkio direktoriui ir tiems med\u017eiotojams. Man \u0161is \u012fvykis labai \u012fsimin\u0117, nes patyriau pirm\u0105j\u0105 pergal\u0119 prie\u0161 Blog\u012f&#8230;<strong> <\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Straipsniai: Apie mitin\u0119 erdv\u0119 ir savasties \u0161aknis I. Vitkauskien\u0117. Estijoje \u2013 ne taip&#8230; http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2016-09-21-lemtinga-diena-budeliui-ir-jo-aukoms\/149039 http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2015-05-06-svaria-gaida-sugiedotas-himnas-lietuvai\/130576 http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2015-09-16-pabegimas-is-tremties\/135149 http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2014-03-06-replika-irena-vitkauskiene-kokia-zinia-lietuvai-ir-pasauliui-nesa-filmas-vilko-vaikai\/114828 http:\/\/literaturairmenas.lt\/pokalbiai\/2517-menininke-gaiva-paprastoji-jauciuosi-atejusi-is-prieskario http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2013-11-20-kriausiu-metas-olandijoje-kurybos-derlius-i-lietuva\/110359 Atsiminimai \u017demaitijos nacionalinio parko rengiamai knygai apie kra\u0161totyrinink\u0105 Konstantin\u0105 Bru\u017e\u0105 Toki\u0173 \u017emoni\u0173 daugiau nebesutinku&#8230; Su Konstantinu Bru\u017eu i\u0161 prad\u017ei\u0173 susipa\u017einome netiesiogiai, &hellip; <a href=\"https:\/\/www.irenavitkauskiene.lt\/?page_id=49\">Continue reading <span class=\"meta-nav\">&rarr;<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":4,"comment_status":"open","ping_status":"open","template":"","meta":{"ngg_post_thumbnail":0,"footnotes":""},"class_list":["post-49","page","type-page","status-publish","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.irenavitkauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/49","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.irenavitkauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.irenavitkauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.irenavitkauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.irenavitkauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=49"}],"version-history":[{"count":15,"href":"https:\/\/www.irenavitkauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/49\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":375,"href":"https:\/\/www.irenavitkauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/49\/revisions\/375"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.irenavitkauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=49"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}